užšalti

užšálti, užšą̃la (ùžšala, užšal̃na Vg, -sta; Sut, Ser), užšãlo (ùžšalė) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, M, L 1. intr. impers. pradėti šalti, užeiti šalčiams (prieš prasidedant žiemai): Braidom po purvynus lig pat ùžšalant Pln. Tų darbų tai užteks iki užšą̃lant Snt. Rugsėjo lig dvidešimtos bulves nusikasi, paskuo jau ùžšala Vvr. Pern anksti ùžšalė Grz. Kad žiemys vėjas pūstų, tai užušal̃tų Žl. Tai jau kataruos nesuspėja in žiemos pasėt, jau ažušą̃la, tai pavasarį baigia sėt Aps. Nuo pat rudens, kai tik užšalo, surėmė ežerus ir upes storas ledas Žem. Šįmet užšãlo ir užšãlo (užėjo šalčiai ir nebeatleido) Rmš. ║ Šalts rudenis jau užšalo, visi broliai žirgus šeria LTR(Srd). ║ kiek pašalti, atšalti: Pabuvo dvi dieni graži, ir vėl užšãlo Krš. Užšálsta i vėl paleida NmŽ. Vakar buvo lengvai ažušãlę, o šiandiej vėl atleidė Ob. 2. tr. impers. užėjusiam šalčiui perimti, sušaldyti (ką paliktą, nesudorotą): Tikriausiai užšals šitokią Dievo gėrybę (daržoves) V.Bub. ║ prasidėjusiam šalčiui užklupti ką kur esantį: Senuką užšãlo fermose bedirbant Ig. 3. intr. apsitraukti ledu, apledyti: Užšãlo ežeras K. Užšalo eketys šią naktį J. Vidury ežero ledas buvo pastipras, o požeriai (paežeriai) neažšãlę Ob. Buvo vidurė[je] neužšãlęs ledas, o pašaliais labai užšãlęs Sd. Jeigu gerai šąla, su viena diena Nemunas užšąla Jrb. Daba da Nemunas tei neužšą̃la, kai[p] kitąsyk užšáldavo [p]PnmŽ. Upė buvo neužušãlus, tik sniegu prigriauta, tai prisgėrė abudedu Pb. Storu ledu užšãlo Šlčn. Ažušãlo, tai ledas kelia žmogų Aps. Važiuodamas balomis, saugokis neužšalusių akių LKKVII67. Rudinį apent, kol jūra ùžšala, čia mes žvejojam Plng. Neužšul̃na nė žiemą ežero dalis, kur įsėsta upė Pvn. Ilgai ežeras neužušãlo Dgp. Pirma visų mūsų ežeras ažšą̃la ir pirma visų atšyla – in paversmių stovi Aln. Stovėtas vanduo viekiau ìžšala LKKXIV214(Zt). Ir išgiedrėjo kieme prūdelis, užšalo šaltinelis KlpD27. Tai man dyvai, kad vasarą ežeras žušalo, kad žiemelėj rožė išžydėjo LTR(Rod). Važiuosme, broliai, į svečią šalį, pakolei upaitės da neužšalę LTIII426(Sln). Neužšą̃ląs uostas NdŽ. Langai užburbėję užšãlę, pusto lauke RdN. Langas ažušãlęs, kai buože ažumuštas Klt. Šaltis kap primygdavo, tai viedrai kuknioj ažušáldavo Švnč. ║ pavirsti į ledą, suledyti: Vanduo dyzeliniame kure gali užšalti rš. 4. tr. impers. įšaldyti: Užtiko šalnelė, šiaurusis vėjelis, ir užšãlo laivelį jūrių gilumėly JV194. 5. intr. nužvarbti, peršalti: Dirbk, jei stovėsi, užšálsi Vrn. Ažušąlì ir sušyli an darbo LKKIX215(Dv). Žušálsi! Žusisegt neturit kuom? LKT399(Rod). Kojos ažušãlę, ažbuvę Ob. Ausis užšãlo – kaip užkišta Gdr. Tiek užšãlęs, i rankos, i veidas; kai nutveri už rankos kai už varlės Erž. Nepaliek' nenušluosčius stalo – svotai už durų užšal̃s (juok.) Tvr. ║ tr. nusišaldyti: Gaideli, insileisk: skalavau autelius, ažšalau nagelius LTR(Grv). 6. intr. Dv, Grv nuo šalčio žūti, mirštamai sušalti: Parej[o] kap šunes drebėdami – ko neužšãlo Pv. Aš tau išdraskysiu langus, ir tu užšálsi (ps.) Vrn. Kad anas ažušaltų kap šaltojoj' geležėlė! TDrIV67(Tvr). Baroniukai gali užšált Brš. ^ Nuėj[o] rasalo ir pati užšalo (ilgai užtruko) LLDI528(Mrk). 7. intr. būti šalčio pažeistam, apšalti: A tu žiūri, a da muno ausys neužšãlo? Skdv. 8. intr. nuo šalčio sunykti, iššalti: Kunodos užšãlo ir kopūstai Zt. 9. intr. nuo šalčio sukietėti, sustirti: Par arimą [ėjau], žemė buvo užšãlus LKT319(Zr). | Žiemą spynos ažušãlę (sunku atrakinti) Antr. 10. intr. auštant, vėstant sustingti, sutenėti: Išnešk košelyną į lauką, greičiau užšáls Vkš. Avižinis kisielius užšal̃na, kietas pasidaro Krž. Anas (kisielius) àžšalė, tę pastatytas Grv. Neduok ažušált vištai [papjautai], greit pešk Klt. 11. intr. atvėsti, ataušti: Užvožiau bulbes, kad neužšal̃tų LKT62(Pp). Eik ėsti – užšáls bulbės, užšáls viskas! Trk. Valgykit, va, blynai užšãlę Pv. Susimilusi matušė davė jam kleckų, bet tie jau buvo užšalę ir sukietėję M.Valanč. Pieną padeda in nakties ore, kad ažušal̃t Klt. Lig vakaro viskas ùžšala [troboje] Žeml.║ išaušti: Eik pirtin, bo jau pirtis užšal̃s Dg. | prk.: Kap mama pamiršta, tai užšą̃la ir tas namas Pv. ║ atvėsusiam neišsiperėti (apie kiaušinius): Kad višta neaptupia visų kiaušinių, keli vis užšą̃la Mžš. ║ atšalusiam užsilikti, nedingti: Iškilo miežys, užšalė ir pasiliko užšalęs (nebeauga ir nenyksta) Kdn. 12. intr. J pasidaryti šaltam, netekti gyvam organizmui būdingos šilumos: Tinsta kojos ir rankos, nuo apačios lig pusei užšãlęs Krs. Užšą̃la [senelė] visa lig pusiau – baisu, kad nenumirt[ų] Mžš. Du metu da gyveno, o buvo užšãlęs gatavai Krž. Užšal̃na rankos i kojos, rods, ka mirs tujau Rdn. Mano užšãlę ir užšãlę padai Dg. Kraujas buvo užšãlęs, nevaikščiojo Gs. Vaikelis rečiau bekvėpavo, ant galo, kūmoms dar beturint, visiškai užšalo Žem. Kai gulėsi an lentos užšãlęs, tada jau visko bus gana Smn. Senio ir gyslos buvo užšalę (miręs), kol daktarą parvežė Mrk. Motyna dar ant lentos neužšalusi, o tos nauda varžosi Žem. Nebegirdi motinėlė, užušalus jos širdelė LTR(Ob). Dukrele mano, viešnele mano, kad jau užšalę baltos rankelės LTR(Lp). Užšalusius jų kūnus paukščiai, žvėrys sules PK67. ║ pasidaryti nejudriam, sustingti dėl kraujo apytakos sutrikimo: Kai nuvargsti, ažušą̃la kūnas LKT318(Imb). Tai va, pasėdėjau ir ažušalaū visas Sdk. Guliu užšãlęs, ne pakušėti nepakušu Krž. Noriu ką pasakyt – nesisuka liežuvis, užšãlęs Rdš. ║ sustirti, apmirti iš baimės: Užšaláu visas, kaip negyvą išvydau Šts. Ažušalaũ tik visa, kai pasakė Skdt. Mano kūnas užšą̃la nuog jo žodžių negražių Kb. Pusiau užšãlęs klausiausi tos žinios Smn. Einą egzaminų laikyti, kitam i kūnas užšal̃nąs, sako Krš. | prk.: Klausutis jau norėjo išsikeikti, bet prisiminė sapną, ir nepasitenkinimo žodžiai užšalo lūpose V.Krėv. 13. intr. prk. pasidaryti nejautriam, abejingam, nutolti nuo ko: Ans užšãlęs, t. y. nutautęs J. Užšalę žmonės dėl reikalų savo tėvynės A1885,91. Anas netikėjo gi nieko, toks ažšãlęs buvo Trgn. Turam du mokytoju, ale užšãlę (neveiklūs) Krš. Daro žmogų užaušusiu ir užvėsusiu (paraštėje užšalusiu) meilėje Dievo DK93.

užšãlusiai adv.: Aš par cielą čėsą nors užšalusiai tarnavau M.Valanč.

14. intr. prk. netekti įkarščio, užsidegimo, nusilpti: Paliaus viera ant tūlų vietų ir užušal̃s meilė DP13. 15. intr. NdŽ būti nedisponuojamam, įšalti (apie kreditą).

◊ nãginės užšãlo mirė: Kitą metą gal jau bus i nãginės užšãlusios Jrb.

[ir, net] širdìs (blùsos, gýslos, káilis, kraũjas [gýslose], pakáušis, pãpadės, ùtėlės) užšãlo Vkš apie didelį išgąstį: Lėktuvai kad sukniaukia, tai širdìs ir užšal̃na Grd. Mano ir širdis užšalo, nes blusų jau nebeturėjau, jau palikau Stragnuose I.Simon. Ne blusos užšalo, bet man stačiai silpna pasidarė I.Simon. Bet ką anas vėl pamatė, tai jam net gyslos ažušalo BsPII328. Jau mun visas kailis užšãlo, kai jis pasakė Skdv. Užšãlo kraũ[ja]s, kad pamatėm mūšį pirmą kartą Šts. Užšals tau, seni, kraujas gyslose, kai čigonas arkliavagis suvarstys tvarto duris rš. Ir pakáušis užšãlo, kad muni iš palovio kunegas traukė Šts. Ėgi an kelio ne tai žmogus, ne tai gyvulys kėpso sau ir nekruta. Rapolui ir papadės ažušalo LTR(Dkk). Mano, sako, ir utėlės užšalo Žem. Net ùtėlės užšãlo iš baimės Lpl.

\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti